Sapnai kaip mokslo objektas: kodėl tai taip sudėtinga

Kai pradedi gilintis į mokslinius tyrimus apie sapnus, greitai supranti vieną dalyką – mes vis dar žinome stebėtinai mažai. Ir tai nėra todėl, kad mokslininkai nesistengia. Problema yra fundamentali: kaip objektyviai ištirti ką nors tokio subjektyvaus kaip sapnas? Negalime įkišti kameros į galvą ir tiesiog pamatyti, ką žmogus sapnuoja. Galime tik stebėti smegenų aktyvumą, stebėti akių judesius, klausytis žmogaus pasakojimų – ir bandyti iš to sudėlioti mozaiką.

Didžioji problema su sapnų tyrimais yra ta, kad mes priklausome nuo žmonių atsiminimų. O atmintis, kaip žinome, yra notoriškai nepatikima. Kai žmogus pasakoja apie savo sapną, jis jau yra jį interpretavęs, suredagavęs, pritaikęs prie savo supratimo. Tai tarsi žiūrėti filmą, kuris buvo perfilmuotas nuo ekrano, tada dar kartą perpasakotas, o tada užrašytas iš atminties. Ar tai vis dar tas pats „filmas”?

REM miegas ir neuromokslo revoliucija

Vis dėlto per pastaruosius kelis dešimtmečius neuromokslas padarė įspūdingą šuolį. Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRI) ir elektroencefalografija (EEG) leidžia mums matyti, kas vyksta smegenyse miego metu. Ir štai ką mes sužinojome: sapnavimas nėra tik chaotiškas neuronų šaudymas. Tai labai organizuotas, struktūruotas procesas.

REM (greitųjų akių judesių) miego fazė, kai vyksta intensyviausias sapnavimas, rodo unikalų smegenų aktyvumo modelį. Aktyvuojasi vizualinės žievės sritys, emocijas apdorojantis amigdala, atminties centras hipokampas. Tuo tarpu prefrontalinė žievė – ta dalis, kuri atsakinga už logišką mąstymą ir kritinį vertinimą – yra gerokai nutildyta. Todėl sapne mums visiškai normalu skraidyti arba kalbėtis su mirusiais žmonėmis. Mūsų vidiniam kritikui paėmė atostogas.

Bet štai įdomybė: ne visi sapnai vyksta REM miego metu. Naujausi tyrimai rodo, kad sapnuojame ir kitose miego fazėse, tik tie sapnai būna mažiau gyvi, mažiau emocionalūs, labiau panašūs į minčių srautą nei į pilnakraujį filmą.

Atmintis, mokymasis ir sapnų funkcija

Viena iš solidžiausiai pagrįstų teorijų apie sapnų funkciją yra susijusi su atmintimi. Tyrimai nuosekliai rodo, kad miegas – ir sapnai kaip jo dalis – yra kritiškai svarbūs informacijos konsolidavimui. Tai nėra tik poetinė metafora apie tai, kad „reikia išmiegoti problemą”. Tai tiesioginis neurologinis procesas.

Harvardo universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyviai mokėsi naujų užduočių. Tie, kurie po mokymosi miegojo ir patyrė REM miego fazę, užduotis atliko gerokai geriau nei tie, kurie nemiegojo arba buvo pažadinti prieš REM fazę. Dar įdomiau – tie, kurie sapnavo apie mokymosi užduotį, parodė geriausius rezultatus.

Tai reiškia, kad sapnai nėra tik atsitiktinis šalutinis miego produktas. Jie aktyviai dalyvauja apdorojant, organizuojant ir integruojant naują informaciją. Galima sakyti, kad sapnuodami mes mokome patys save. Tik šis mokymas vyksta keistame, simboliniame kode, kurį sunku iššifruoti.

Praktiškai tai reiškia, kad jei mokotės naujo įgūdžio – kalbos, muzikos instrumento, sporto technikos – kokybiškas miegas su pilnaverčiais sapnais yra ne prabanga, o būtinybė. Tie, kurie mano, kad miegas yra laiko švaistymas, iš tikrųjų švaistyti savo mokymosi potencialą.

Emocinis reguliavimas: kodėl sapnuojame košmarus

Kita svarbi sapnų funkcija, kurią patvirtina moksliniai tyrimai, yra emocinė reguliacija. Kalifornijos universiteto Berklyje atlikti tyrimai rodo, kad REM miegas veikia kaip natūrali terapija, padedanti apdoroti emocines patirtis. Ir štai kaip tai veikia: sapnuodami mes iš naujo išgyvename emociškai įkrautas situacijas, bet be streso hormonų, kurie būtų išsiskirti budrumo būsenoje.

Tai tarsi saugus treniruočių laukas emocijoms. Galime dar kartą patirti baimę, pyktį, liūdesį, bet kontroliuojamoje aplinkoje, be realių pasekmių. Tyrimai su PTSD (potrauminio streso sutrikimo) pacientais rodo, kad tie, kurie negali normaliai sapnuoti arba nuolat patiria košmarus, turi daug daugiau sunkumų atsigaunant po traumos.

Košmarai, beje, nėra sistemos gedimas. Tai greičiau jos perkrovimas. Kai emocinis krūvis per didelis, sapnų „terapija” tampa per intensyvi. Bet pats faktas, kad sapnuojame košmarus, rodo, kad mūsų psichika bando susidoroti su problema. Tiesiog kartais jai reikia pagalbos – ir čia įsikiša tikra terapija.

Jei dažnai kenčiate nuo košmarų, verta atkreipti dėmesį į streso lygį kasdieniniame gyvenime. Taip pat padeda vadinamoji „sapnų perrašymo” technika: budrumo būsenoje įsivaizduojate košmarą, bet su pakeista, mažiau bauginančia pabaiga. Tyrimai rodo, kad tai gali sumažinti košmarų dažnumą.

Ar sapnai turi simbolines reikšmes?

Dabar pasiekiame klausimą, kuris daugelį labiausiai domina: ar sapnai turi konkrečias reikšmes? Ar sapnas apie kritimą reiškia nesaugumą? Ar sapnas apie dantų netekimą reiškia baimę senėti? Čia mokslas tampa gerokai atsargesnis.

Freudo ir Jungo teorijos apie universalias sapnų simbolikas yra įdomios kultūriškai, bet moksliniu požiūriu jos yra labai silpnai pagrįstos. Nėra jokių įrodymų, kad gyvatė sapne visada reiškia seksualumą arba kad namas visada simbolizuoja aš. Tai per daug supaprastinta.

Tačiau tai nereiškia, kad sapnai neturi prasmės. Tiesiog ta prasmė yra daug labiau individuali ir kontekstinė. Jūsų sapnas apie šunį priklausys nuo jūsų santykio su šunimis – ar jūs juos mylite, ar bijote, ar turėjote šunį vaikystėje. Nėra vienos teisingos interpretacijos, kuri tiktų visiems.

Šiuolaikinis požiūris į sapnų reikšmes yra labiau pragmatiškas: sapnai atspindi mūsų rūpesčius, baimes, troškimus, neišspręstas problemas. Bet jie tai daro metaforiškai, ne tiesiogiai. Jei sapnuojate, kad vėluojate į svarbų susitikimą, tai gali būti ne pranašystė, o jūsų smegenų būdas apdoroti bendrą nerimą dėl atsakomybių.

Sąmoningi sapnai ir galimybė juos kontroliuoti

Viena iš įdomiausių sapnų tyrimų sričių yra sąmoningi sapnai – būsena, kai sapnuodamas supranti, kad sapnuoji, ir gali tam tikru mastu kontroliuoti sapno eigą. Ilgą laiką tai buvo laikoma pseudomokslu, bet dabar turime tvirtų įrodymų, kad tai tikras reiškinys.

Vokietijos mokslininkai 2012 metais atliko tyrimą, kuriame žmonės miegodami davė signalus (specifiniais akių judesiais), kai patirdavo sąmoningą sapną. Tai buvo pirmasis tiesioginis komunikacijos iš sapno pavyzdys. Vėlesni tyrimai ėjo dar toliau – mokslininkai sugebėjo užduoti paprastus matematinius klausimus žmonėms, kurie sapnavo sąmoningai, ir gauti teisingus atsakymus.

Ar tai naudinga praktiškai? Kai kurie tyrimai rodo, kad sąmoningi sapnai gali padėti įveikti košmarus, sumažinti nerimą, net pagerinti motorinius įgūdžius (sportininkai gali „treniruotis” sapne). Tačiau reikia būti realistiems – sąmoningas sapnavimas nėra lengvai pasiekiamas įgūdis. Daugumai žmonių reikia savaičių ar net mėnesių praktikos.

Jei norite išbandyti, pradėkite nuo realybės patikrinimų dienos metu: reguliariai klauskite savęs „ar aš sapnuoju?” ir atlikite kokį nors testą (pvz., pabandykite prasiskverbti pirštu per delną). Galiausiai šis įprotis persikelsis į sapnus, ir kai testas „pavyks” (pirštas prasiskverbs), suprasite, kad sapnuojate.

Miego higiena ir sapnų kokybė

Jei norite geresnių, aiškesnių, potencialiai naudingesnių sapnų, turite pasirūpinti miego kokybe. Ir čia mokslas yra gana vieningas. Keletas konkrečių rekomendacijų:

**Reguliarumas yra karalius.** Eikite miegoti ir kelkitės maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Taip, net savaitgaliais. Jūsų cirkadinis ritmas mėgsta nuspėjamumą, ir kai jis subalansuotas, REM miegas (ir sapnai) yra kokybiškesni.

**Alkoholis yra sapnų priešas.** Nors jis gali padėti greičiau užmigti, alkoholis smarkiai sutrikdo REM miegą. Žmonės, kurie geria prieš miegą, dažnai sako, kad „nesapnuoja” – iš tikrųjų jie tiesiog nepatiria normalaus REM miego.

**Temperatūra turi reikšmės.** Tyrimai rodo, kad vėsesnė miegamojo temperatūra (apie 18-19°C) skatina geresnį miegą ir gyvesnius sapnus. Per karšta aplinka trikdo natūralų kūno temperatūros kritimą, kuris yra būtinas giliam miegui.

**Ekranai prieš miegą – problema.** Mėlyna šviesa iš telefonų ir kompiuterių slopina melatonino gamybą. Jei negalite visiškai atsisakyti ekranų vakare, bent naudokite mėlyną šviesą filtruojančias programas arba akinius.

**Dienoraštis gali padėti.** Užrašymas sapnų iškart po pabudimo ne tik pagerina jų atsiminimą, bet kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali padidinti sapnų gyvumą ir net sąmoningų sapnų tikimybę.

Kai sapnai tampa problemų sprendimo įrankiu

Yra gana daug anekdotinių istorijų apie mokslininkus ir menininkus, kurie sprendimus ar įkvėpimą rado sapnuose. Mendelejevo periodinė lentelė, Kekulės benzeno žiedo struktūra, Paulio McCartney daina „Yesterday” – visi tariamai gimė sapnuose. Ar tai tik gražios istorijos, ar yra mokslinė tiesa?

Naujausi tyrimai rodo, kad sapnai tikrai gali padėti spręsti problemas, bet ne kokiu nors magiškų būdu. Tai veikiau yra susijęs su tuo, kaip sapnuodami mūsų smegenys kuria netikėtus ryšius tarp, atrodytų, nesusijusių dalykų. Prefrontalinės žievės nutildymas reiškia, kad loginiai apribojimai yra atpalaiduoti, ir idėjos gali susijungti naujais, neįprastais būdais.

Harvardo psichologė Deirdre Barrett atliko eksperimentą, kuriame studentai buvo paprašyti prieš miegą intensyviai pagalvoti apie konkrečią problemą. Apie pusė dalyvių sapnavo apie problemą, ir apie ketvirtis tų sapnų tiesiogiai prisidėjo prie sprendimo radimo. Tai nėra garantija, bet tai rodo, kad sapnai gali būti naudojami kūrybiškai.

Praktiškai tai reiškia: jei turite sudėtingą problemą, pabandykite ją „perduoti” sapnams. Prieš miegą skirkite 10-15 minučių problemai apgalvoti, galbūt užsirašykite ją. Tada tiesiog eikite miegoti, nebesistenginėdami aktyviai spręsti. Rytas gali atnešti netikėtų įžvalgų.

Ką iš tikrųjų žinome ir ko dar nežinome

Būkime sąžiningi: net su visais šiais tyrimais, su visa šia technologija, sapnai vis dar išlieka didele dalimi mįslė. Mes žinome, kad jie svarbūs atminčiai. Žinome, kad jie padeda reguliuoti emocijas. Žinome, kad jie vyksta specifinėse miego fazėse su specifiniais smegenų aktyvumo modeliais.

Bet kodėl sapnai yra tokie keisti? Kodėl jie nepaprastai dažnai pažeidžia fizikos dėsnius? Kodėl mes juos taip greitai pamirštame? Kodėl kai kurie žmonės sapnuoja spalvotus sapnus, o kiti – nespalvotus? Į šiuos klausimus vis dar neturime aiškių atsakymų.

Ir galbūt tai gerai. Galbūt sapnai turėtų išlikti šiek tiek paslaptingi. Jie yra viena iš nedaugelio vietų, kur mūsų protas gali būti visiškai laisvas nuo realybės apribojimų. Tai asmeninis, privatus teatras, kuriame vaidinate, režisuojate ir žiūrite vienu metu.

Tai, ką mokslas gali pasiūlyti, nėra galutinė sapnų reikšmių enciklopedija. Tai veikiau supratimas, kaip sapnai veikia, kodėl jie svarbūs, ir kaip galime juos panaudoti savo naudai. Ar jūsų sapnas apie skraidymą reiškia laisvę? Galbūt. Arba galbūt jis tiesiog reiškia, kad vakar žiūrėjote filmą su superherojais. Svarbu ne tai, ką sapnas „reiškia” universaliai, bet ką jis reiškia jums, jūsų gyvenimo kontekste.

Taigi kitą kartą, kai pabusite po intensyvaus, keisto, emocionalaus sapno, nepulkite ieškoti jo reikšmės internetiniuose sapnų žodynuose. Vietoj to pagalvokite: ką aš jaučiau tame sapne? Kokios mano gyvenimo situacijos galėtų būti susijusios su tomis emocijomis? Ką mano smegenys galbūt bando apdoroti? Tai bus daug naudingesnė analizė nei bet kokia universali simbolių interpretacija. Ir būtent taip sapnai gali tapti tikru įrankiu savęs pažinimui ir kasdienio gyvenimo gerinimui.